Trinity erdvė – tai tarsi užšaldyta laiko kapsulė, kurios dėka net ir šiandien pastato sienos kalba istoriją. Nesunku įžvelgti kadaise čia rezidavusių Benediktinių vienuolyno narių kasdienybę. Sakote, keista buvusio vienuolyno patalpose regėti a la carte restoraną? Galbūt nustebsite, tačiau mes turime daugiau bendro, nei kas galėtų pagalvoti.
Esame linkę vienuolynus sieti su nesibaigiančiomis maldomis, rimtimi ir labdaringa veikla, bet tik nedaugelis iš mūsų mąstome apie vienuolių buitį. O ji čia virė tiesiogine to žodžio prasme. Benediktinės gebėjo savarankiškai gyventi ir apsirūpinti svarbiausiais maisto produktais. Ir tai tikrai nebuvo tik duona ir vanduo.
Be nuolatinio šviežiai keptos duonos aromato savo uoslę galėjai palepinti verdamu alumi, džiovinamomis vaistažolėmis ir čirškinama šviežia žuvimi. Į vienuolyną nuolat atkeliaudavo bičiulių siunčiamas maistas – vienuolės niekada nesiskųsdavo žuvies įvairove ir gausa. Siekdami išsaugoti šio unikalaus pastato istoriją, norime prikelti seniai čia gyvavusias tradicijas. Išlikę praeities įrodymai – vienuolyno regulos ir istoriniai dokumentai – leidžia mums iš labai arti pažvelgti į nuolatos kadaise kunkuliavusius seserų puodus virtuvėje.
Visa ši istorija, nepaisant šitiekos prabėgusių metų, įkvėpė mus kurti. Tiksliau, kurti su tikslu atkurti trupinėlį didingos istorijos, kurią saugo Trinity erdvė. Pristatome ypatingą degustacinę istorinę vakarienę, kurios metu jūs ne tik mintimis ir pojūčiais nusikelsite į laikus, kuomet Vilniuje karaliavo seserys Benediktinės, bet ir prisidėsite prie Lietuvos istorijos puoselėjimo – neleisite jai nugrimzti užmarštin.
Kaip istoriniai šaltiniai byloja, Benediktinės garsėjo savo užsispyrimu, maištingomis sielomis ir išradingumu, neturinčiu ribų. Būtent todėl negalėjome atsipalaiduoti… Benediktinių vienuolija nusipelnė deramos pagarbos. Valandų valandas praleidome tyrinėdami istorinius šaltinius, kad artimiau pažintume jas, ilgus mėnesius galvoje kūrėme įvairiausius scenarijus, kaip turėtų atrodyti šis Trinity sumanymas. Galų gale, prakaitą liejome virtuvėje, kurioje gimė tai, ką ir įsivaizdavome, tai – kas nuguls ant kiekvieno svečio stalo, kuris yra pasiryžęs deramai pagerbti buvusias šio pastato šeimininkes.
Istorinės vakarienės metu jūsų lauks šeši nepriekaištingi meno kūriniai, kurie alsuote alsuoja Benediktinių dvasia. Pagrindinis seserų maistas – duona, grūdai, baravykai, žuvis, mėsa ir alus – tai kulinarinis šio pastato žemėlapis, atskleidžiantis dar daugeliui negirdėtus istorijos klodus.

Istorinę degustacinę vakarienę pradėsite nuo asketiškosios ruginės duonos su burokais, be kurios vienuolės neišsivertė nei maldose, nei pasninko metu.
Sultinio centre didingai pūpsančio baravykų virtinuko tikslas – pabrėžti Benediktinių ryžtą ir nepalenkiamą charakterį, kuomet vyskupui uždraudus susirgusią vienuolę pamaitinti gydytojo paskirtu maistingu sultiniu, šios slapčia pasiekė savo ir prikėlė seserį iš ligos patalo.
Ant stalo puikuosis ir karališkasis sterkas, kuris simbolizuoja vienuolių artimus ryšius su Vilniaus prekeiviais ir žvejais, dovanojusiais vienuolynui šviežiai sugautą žuvį.
Vienas iš seserų nesibaigiančių darbų – slaugyti vyresniąją vienuolyno seseriją, o tam šios pasitelkdavo itin taupiai naudojamus vienintelio vyšnios medžio sode vaisius. Kartą, jaunesnioji Benediktinė godžiai sušlamštė visą saują šių vyšnių, o po šio poelgio, kaip pačios seserys įtikėjo, ją nubaudė Dievas, skyręs kelias savaites sunkios ligos. Vienuolės šį įvykį priėmė kaip pamoką pirmiausia rūpintis silpnesniais.
Vakarienės kulminacija – apelsinų žievele marinuota ėriena, simbolizuojanti Vilniaus Benediktinių aukso amžių. Mėsa ir egzotiniai maisto produktai – tai ilgų maišto metų ir bandymo pasipriešinti beprasmiškai šv. Benedikto regulai, rezultatas.
Pagaliau vienuolės išsireikalavo orių gyvenimo sąlygų, todėl tam atšvęsti pasitelkėme lietuviško tamsaus alaus šokoladinį fondant su salyklo ledais ir apynių karamele.